- prakeiktis
- prakeikti̇̀s dkt.
.
.
prakeiktis — 1 prakeiktìs sf. (3b) NdŽ 1. nelabumas, nelemtumas: Kad tokia prakeiktìs, tai ir sutarimo nėra Gs. 2. pasmerkimas, prakeikimas: Kurie pryšingauja vyresnybei, prakeiktį sau nupelno Pron. Ano palaiminimas užgesys rūstybę ir prakeiktis brš … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeiktis — 2 prakeĩktis sm. (2) bjaurumas charakterio, užsispyrimas: Tokio prakeĩkčio aš dar nemačiau Nm. Ji ir galėtų padėt savo motinai, tik kad jos tas prakeĩktis Pjv. Tai vaiko prakeĩktis: ne, ir baigta! Snt … Dictionary of the Lithuanian Language